Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

L. Linkevičius: Europos Tarybos krizę sukėlė Rusijos vykdomi tarptautinės teisės pažeidimai

Sukurta 2019.05.17 / Atnaujinta 2019.05.17 11:09
    L. Linkevičius: Europos Tarybos krizę sukėlė Rusijos vykdomi tarptautinės teisės pažeidimai

    Gegužės 16-17 dienomis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dalyvavo Europos Tarybos (ET) Ministrų Komiteto sesijoje, kurioje pagrindinis dėmesys buvo skirtas Europos Tarybą ištikusiai politinei krizei, kurią sukėlė Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.

    2014 ir 2015 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) apribojo Rusijos delegacijos dalyvavimo teises dėl Rusijos vykdomų Europos Tarybos Statuto pažeidimų. Siekdama panaikinti ETPA sankcijų mechanizmą, Rusija nuo 2017 metų nemoka įmokų į organizacijos biudžetą.

    Ministras L. Linkevičius pažymėjo, kad minėdama įkūrimo 70-metį, Europos Taryba yra lemiamų sprendimų kryžkelėje dėl Rusijos vykdomų tarptautinės teisės pažeidimų – Sakartvelo ir Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto kvestionavimo  bei Krymo okupacijos.

    „Europos Taryba turi ir toliau principingai, vadovaudamasi savo vertybėmis, vertinti Rusijos agresyvius veiksmus, kitaip organizacija gali prarasti savo autoritetą. Rusija ne tik savo retorika, bet ir veiksmais demonstruoja nepakitusį požiūrį“, – teigė L. Linkevičius.

    Ministras pažymėjo, kad Lietuva nepalaiko ET Ministrų Komiteto sprendimo, kuris atvertų kelią vienašališkam Rusijos sugrįžimui į ETPA. Europos Taryba turi remtis taisyklėmis, o norėdama grįžti į ETPA, Rusija turėtų pirmoji imtis konstruktyvių veiksmų.

    1949 metais Europos Tarybą įkūrė Airija, Belgija, Danija, Italija, Jungtinės Karalystė, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija ir Švedija. Lietuva Europos Tarybos nare tapo 1993 metais.

    Europos Taryba yra regioninė tarpvyriausybinė organizacija, vienijanti 47 Europos šalis. Nuo 2018 metų iki šių metų gegužės 17 dienos Europos Tarybos Ministrų Komitetui pirmininkavo Suomija, o dabar pirmininkavimą  šešiems mėnesiams perėmė Prancūzija.

    Nuotrauka: Kimmo Räisänen

    Susijusios naujienos Visos naujienos »
    110094250_3673577732658847_2086909653789217158_o.png

    Prisimindama prieš šešerius metus įvykusią lėktuvo MH17 katastrofą, Lietuva solidarizuojasi su aukų artimaisiais ir remia jų bei Nyderlandų vyriausybės pastangas siekti Rusijos atsakomybės už šią tragediją pripažinimo Europos žmogaus teisių teisme, taip pat ir Nyderlandų šiemet pradėtą 4 įtariamųjų teismo procesą. Šios tragedijos kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

    JT Saugumo Taryba »

    Liepos 3 dieną, reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos Federacijos ambasadai Vilniuje.

    Naujienos »
    IMG_9659.jpg

    Birželio 25 dieną Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas susitiko su Maskvos lietuvių bendruomene. Ambasadorius susipažino su Maskvos lietuvių jaunimu, čia dirbančiais verslininkais ir menininkais, lietuviškos mokyklos, Lietuvių kalbos draugijos, Maskvos lietuvių katalikų atstovais. 

    Atstovybių naujienos » Užsienio lietuviai »

    Birželio 18 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam išreikštas gilus susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų SSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.

    Ministerijos naujienos » Kalbos, pareiškimai »
    E. Bajarūnas (dešinėje).jpg

    Gegužės 26 dieną paskirtasis Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos Federacijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui Vladimirui Titovui ir pradėjo formaliai eiti Lietuvos ambasadoriaus šioje šalyje pareigas.

    Dvišaliai santykiai » Atstovybių naujienos »
    LT2.jpg

    Airija, Bulgarija, Čekija, Estija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rumunija, Suomija, Švedija ir Ukraina nepripažįsta kovo 22 dienos Sakartvelo (Gruzijos) Abchazijos regione surengtų vadinamųjų „prezidento rinkimų“ teisėtumo.

    Daugiašaliai santykiai » Kalbos, pareiškimai »