Naujienos

Patyrę Lietuvos sklandytojai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis šių metų rugpjūtį sieks sklandytuvais be motoro perskristi Europą. Trys pilotai iki šiol jau yra įgyvendinę skrydžius sklandytuvais per Baltijos šalis (2016 m.) ir skrydį iki Juodosios jūros, Ukrainoje (2018 m.). Šį kartą pilotai kelia sau didžiausią iki šiol iššūkį – sklandytuvais pasiekti Portugalijos krantus skalaujantį Atlanto vandenyną ir tapti pirmaisiais Pasaulyje, perskridusiais senąjį žemyną be motoro. Jų laukia 4000 km. atstumas.

Iki šiol Baltijos šalis per 1 dieną ir Juodąją jūrą Ukrainoje per 5 skrydžio dienas pasiekę sklandytojai šį kartą išsikėlė tikslą – per 10 dienų perskristi senąjį žemyną. Portugalija pasirinkta dėl kelių priežasčių.

Šiuo skrydžiu norima paminėti Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį (1933 m.). Portugalija yra viena iš toliausiai nuo Lietuvos nutolusių Europos valstybių, esanti prie Atlanto vandenyno – šis faktas pilotams kelia didelį azartą ir veda į priekį.

„Skrydis į Portugaliją yra didžiausias iki šiol mūsų išsikeltas iššūkis. Aš asmeniškai labai noriu perskristi Europą, skirtingas valstybes, jų kultūras ir taip įkvėpti laisvės, drąsos sau bei visiems lietuviams“, – kalbėjo komandos kapitonas, sklandytojas A. Šimoliūnas.

Skrydžio maršrutas priklausys nuo oro sąlygų

Sklandytojai planuoja skristi maršrutu: Lietuva – Lenkija – Vokietija – Prancūzija – Ispanija – Portugalija. 4000 km. oru sklandytojai planuoja įveikti per 10 dienų.

Tiesa, skrydžio maršrutas kelionės metu gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų. Sklandytuvai skrenda į viršų keliami šiltų oro srovių ir jiems didelę įtaką daro žemės paviršius bei klimatas. Sėkmingai sklęsti reikalinga šiluma, didelis vėjas apsunkina skridimą, o lietų pilotai stengiasi aplenkti. Tad, skrydžio maršrutą pilotai dėlios atsižvelgdami į oro sąlygas

„Viskas skrydžio metu priklausys nuo oro sąlygų, tad turime būti pasiruošę viskam, ne tik planui A ir B. Nors dabar planuojame pietinį (per Lenkiją, Čekiją, Šveicariją) ir šiaurinį (per Vokietijos ir Prancūzijos šiaurę) skrydžio maršrutus, turime nusimatę apie 10 aerodromų skirtingose Europos valstybėse, kuriuose prireikus galėsime leistis. Kurį maršrutą rinksimės, spręsime jau skrisdami“, – sako A. Šimoliūnas.

Dar prieš skrydį svarbu sukontaktuoti su visų aerodromų pilotais, juos informuoti apie skrydį, išsiaiškinti, ar aerodromas turi lėktuvą, kuris galės sklandytuvus iškelti, kokio ilgio pakilimo taką turi, taip pat – kokios aerodrome yra gyvenimo sąlygos. Be sklandytojų į skrydį per Europą leisis ir antžeminė komanda, kuri seks sklandytojus automobiliais.

Skrydžio planus reiks derinti kiekvieną dieną

Kitas didelis iššūkis pilotų laukia jau skrydžio metu, kuomet kiekvieną dieną reiks derinti skrydžių planus, t.y. informaciją apie tos dienos skrydžio maršrutą.

„Mums, kurie kiekvieną dieną neskraidome tarptautinėse zonose, suderinti skrydžio planus bus iššūkis. Juos reiks derinti kiekvieną dieną užpildant skrydžio duomenis per programą. Planą dažniausiai patvirtina per 1 val. Tad, jei išsiunti 10 val., tikėtina, kad 12 val. jau galėsi kilti”, – sako A. Šimoliūnas.

Iššūkių skrydžio metu laukia daug, todėl pilotas pabrėžia, jog svarbiausia yra apsišarvuoti kantrybe. „Prieš skrydį reikia apgalvoti visas detales, skirtingus galimus scenarijus ir skrydžio metu kantriai laikytis nuoseklumo“, – sako patyręs sklandytojas.

Kaip sklendžia sklandytuvas?

Pilotai 4000 km. atstumą iki Atlanto vandenyno planuoja įveikti per 10 dienų, o tai reiškia, jog per dieną sklandytojai ketina nuskristi apie 400-500 km. Vidutinis sklandytuvo greitis siekia 90-130 km/h, o esant tinkamoms sklandymui oro sąlygoms patyręs pilotas tiek kalnuose, tiek lygumose gali pasiekti įspūdingus maršruto vidutinius greičius artimus 200 km/h.

Sklandytuvas skrenda į viršų keliamas šiltų oro srovių, dar vadinamų termikais. Jie susidaro saulei nevienodai įšildžius žemės paviršių. Virš žemės paviršiaus esantis oras sušyla ir juda aukštyn, taip į viršų keldamas ir sklandytuvą, kuris esant geroms oro sąlygoms gali nusklęsti ir 1000 km. Taip sklandytuvas ir skrenda – nuo termiko iki termiko, kad neprarastų tinkamo sklęsti aukščio.

Neradęs šiltos oro srovės pilotas turi leistis į artimiausią aerodromą arba, jei aerodromas yra per toli, į „aikštelę“ – tinkamą pievą ar lauką. Kartais nuspręsti, kur leistis pilotas turi vos 5 minutes.

„Kai tu skrendi maršrutą viena linija, kerti daug skirtingų oro srovių, į priekį matai kokius 50 km., o kas toliau – nežinai. Būna situacijų, kai atrodo, jog oras yra, debesys yra, tačiau patenki į žemėjimo zoną, kur greitis pradeda kristi 3m/s ir labai greitai netenki viso reikalingo aukščio. Realiai kartais turi 5-10 minučių iki leidimosi. Sklandytojas turi mokėti susiorientuoti, kas vyksta, nuspręsti, ką daryti toliau“, – sako A. Šimoliūnas.

Kai sklandytojas nutupia į pievą ar lauką, antžeminė komanda pagal jiems atsiųstas pilotų koordinates turi rasti jį ir sklandytuvą surinkti į 9 m. ilgio priekabą bei nugabenti į artimiausią aerodromą, iš kurio kitą dieną pilotas su sklandytuvu vėl bus pakeliami į dangų. Naktį sklandytuvas skristi negali.

Sklandytuvui pakilti reikalingas bent jau 500 m. pakilimo takas, nes į orą jį kelia lėktuvas arba autoišvilktuvas. Sklandytuvas prie lėktuvo yra prikabinamas specialiu 40-50 m. lynu, kuris yra atkabinamas pasiekus reikiamą aukštį. Dažniausiai sklandytuvas yra pakeliamas į 600 m. aukštį.

Į skrydį per Europą 3 Lietuvos sklandytojai planuoja leistis šių metų rugpjūčio 10-11 d.