Naujienos

Sausio 27 d. buvusioje Auschwitz-Birkenau koncentracijos stovykloje įrengtame muziejuje pažymėtos 72-osios išlaisvinimo metinės.

Iškilmėse dalyvavo Holokausto pragarą išgyvenusieji, Lenkijos premjerė Beata Szydlo, Lenkijos prezidento kanceliarijos atstovas Wojciech Kolarski, kiti oficialūs asmenys, muziejaus darbuotojai, Lenkijoje reziduojančio diplomatinio korpuso nariai. Lietuvos ambasadai minėjime atstovavo antrasis sekretorius Minijus Samuila.

Renginio metu kalbėjusi Osvencime gimusi premjerė Beata. Szydlo atsiminė, kad besimokydama miestelio mokykloje dažnai susitikdavo su išgyvenusiais kaliniais, girdėjusi jų šiurpius pasakojimus. Apie karo meto baisumus šeimoje dažnai pasakojo seneliai ir tėvai, gyvenę Osvencimo apylinkėse. Premjerės mamos gimtasis namas buvo nugriautas, o jo vietoje atsirado koncentracijos stovykla. „Čia ta vieta, kur vieni žmonės iš kitų žmonių atėmė jų žmoniškumą“ – sakė premjerė.

Buvę Aušvico kaliniai Batszewa Dagan ir Bogdan Bartnikowski pasidalijo savo jautriais atsiminimais apie šį baisų savo gyvenimo etapą bei gyvenimą po to.

Batszewa Dagan pateko į koncentracijos stovyklą būdama 14 metų. „Žvelgiau į lango stiklą ir mačiau save – su raudonarmiečio miline, kareiviškomis kelnėmis ir dviem kairiais olandiškais batais“ – apie savo įkalinimo pradžią sakė Batszewa Dagan. Anot buvusios kalinės, koncentracijos stovyklos patirtis lėmė tai, kad po II pasaulinio karo ji tapo vaikų darželio auklėtoja. „Norėjau padėti vaikams atskirti gėrį nuo blogio“ – sakė ji. Garbaus amžiaus moteris yra parašiusi kelias knygas apie Holokaustą, skirtas vaikams.

Iš karto po Varšuvos sukilimo pradžios 1944 m. rugpjūtį su kitais šeimos nariais į koncentracijos stovyklą patekęs Bogdan Bartnikowski pasakojo: „Man tada buvo 12 metų, o nacistų akimis aš buvau „Lenkijos banditas iš Varšuvos“. „Buvau ir esu konclagerio kalinys, ir nors ir labai sunku, esu čia, turiu būti čia, kad kalbėčiau, kad liudyčiau, prie ko gali privesti teroras ir neapykanta“ – savo misiją apibrėžė Bogdan Bartnikowski.

Minėjimą vainikavo bendra įvairių religijų malda ir atminties žvakių prie memorialo žuvusiesiems padėjimas.