Naujienos

Nepaisant to, kad Lietuvoje yra daug teigiamai vertintinų ir pačioje Lenkijoje oficialiai pripažįstamų aspektų (pvz., Lenkijos švietimo ir mokslo ministerija pripažįsta, kad lenkų tautinės mažumos švietimo padėtis Lietuvoje yra geriausia Europoje), publikacijoje yra pateikiama nemažai neobjektyvių ir netikslių teiginių ir vertinimų. Lenkai yra gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė mažuma, kurios atstovai sudaro apie 6,7 proc. visų Lietuvos gyventojų, todėl Lietuvos institucijos skiria didelį dėmesį šios tautinės mažumos poreikiams. Svarbu pažymėti, kad Lenkijoje gyvenanti lietuvių tautinė mažuma, kuri yra kur kas mažiau skaitlinga, susiduria su eile neišspręstų klausimų, apie kuriuos „Wspolnota Polska“ publikacijoje nekalbama. Žemiau pateikiame Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Departamentas) komentarus „Wspolnota Polska“ publikacijai apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje bei informaciją apie lietuvių tautinės mažumos padėtį Lenkijoje.

 

Vertinant „Wspolnota Polska“ publikacijoje pateiktą informaciją apie lenkų kilmės Lietuvos piliečių švietimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai užtikrina tautinėms mažumoms teisę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba. 

Tikrovės neatitinka teiginys, kad Lietuvoje nuosekliai siekiama siaurinti lenkų kalbos vartojimą ir jo vaidmenį švietimo sistemoje. Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje lenkų tautinės mažumos atstovai gali įgyti pilną išsilavinimą gimtąja kalba nuo pradinio iki aukštojo. Vilniuje veikiantis Baltstogės universiteto filialas yra vienintelis Lenkijos aukštųjų mokyklų filialas užsienyje.

 

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas garantuoja tautinėms mažumoms vidurinio išsilavinimo įgijimą gimtąja kalba. Ši įstatymo nuostata yra realizuojama lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Šiuo metu Lietuvoje veikia 63 bendrojo lavinimo mokyklos lenkų mokymo kalba (per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį tokių mokyklų skaičius padidėjo apie 50 proc. nuo 44), be to dar 36 mokyklose yra klasės, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba. Mokinių skaičius šiose mokyklose 1991-2009 m. padidėjo nuo 11 407 iki 15 064. Taip pat yra įsteigta 12 šeštadieninių/sekmadieninių mokyklų, kurių veiklai valstybė kiekvienais metais skiria finansinę paramą. Pažymėtina, kad valstybė finansuoja vadovėlių lenkų kalba leidybą visoms klasėms nuo 1 iki 12.

 

Pateikiant argumentus dėl lenkų kalbos brandos egzamino, pažymėtina, kad Lietuvoje privalomas yra vienintelis valstybinės kalbos brandos egzaminas. Kiti egzaminai gali būti pasirenkami laisvai, įskaitant ir gimtosios kalbos (pvz., lenkų kalbos) egzaminą. Laikyti ar nelaikyti gimtosios kalbos brandos egzaminą apsisprendžia abiturientas ir mokyklos bendruomenė. Dėl to nepagrįstas požiūris, kad gimtosios lenkų kalbos statusas yra menkinamas, nesuteikus lenkų kalbos egzaminui privalomo brandos egzamino statuso.  

 

Dėl vieningo valstybinės kalbos brandos egzamino standarto. Kaip minėta anksčiau, mokyklose lenkų mokomąją kalba lietuvių kalbos mokoma kaip valstybinės, o mokyklose lietuvių mokomąją kalba – kaip gimtosios. Dėl to abiturientams, baigusiems tautinės mažumos mokyklas ir lietuvių mokyklas ir laikantiems valstybinės kalbos egzaminą, taikomi skirtingi reikalavimai. Švietimo ministerija numato 2012 m. įvesti vieningą valstybinės kalbos egzaminą. Dabar yra rengiamos atitinkamos mokymo programos bei priemonės, kurių taikymas ugdymo procese užtikrins sklandų perėjimą prie vieningo valstybinės kalbos egzamino.

Pažymėtina, kad nei viena iš minėtų tautinių mažumų švietimo tobulinimo priemonių nesumažina gimtosios (lenkų) kalbos funkcionavimo ugdymo procese apimties. Atvirkščiai, Lietuva sudarė galimybę visiems to pageidaujantiems tęsti studijas gimtąją lenkų kalba aukštojoje mokykloje, suteikdama teisę įsteigti Vilniuje Baltstogės universiteto filialą, taip reaguodama į lenkų tautinės mažumos pageidavimą turėti aukštąją mokyklą, kurioje būtų studijuojama lenkų kalba.

 

Atsakant į neva nepagrįstą reikalavimą mokyklos dokumentaciją ir susirinkimus rengti valstybine kalba, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokį reikalavimą visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms nustato Valstybinės kalbos įstatymas. Bendrojo lavinimo mokyklos, kuriuose ugdymas vyksta tautinės mažumos kalba, yra valstybės įstaigos, todėl joms galioja Valstybinės kalbos įstatymo 4 ir 10 straipsnių reikalavimai.

 

Publikacijoje išdėstyti nepagrįsti nusiskundimai ir dėl reikalavimo įstaigose vartoti valstybinę kalbą. Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad tuose administraciniuose – teritoriniuose vienetuose, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautinės mažumos kalba. Ši nuostata yra detalizuota Valstybinės kalbos įstatymo 18 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad tautinių mažumų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis. Įstatymas nereglamentuoja neoficialių tautinių mažumų renginių kalbos. Tokios įstatymų nuostatos nepažeidžia Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad tautinės mažumos (lietuvių Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje) turi teisę laisvai vartoti tautinės mažumos kalbą asmeniniame ir viešajame gyvenime. Galiojantys teisės aktai taip pat nepažeidžia Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 10 straipsnio bei Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 15 straipsnio nuostatų dėl tautinių mažumų kalbų vartojimo įstaigose, ypač tuose administraciniuose - teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma. Praktikoje lenkų tautinės mažumos kompaktiškai gyvenamose teritorijose (Šalčininkų, Vilniaus rajonų savivaldybėse) įgyvendinama Tautinių mažumų įstatymo 4 straipsnio nuostata ir vietos valstybės institucijose ir įtaigose, bendraujama ta kalba, kuri yra priimtina abiems pusėms, t.y. institucijos ar įstaigos darbuotojui ir interesantui.

Naujos Valstybinės kalbos įstatymo redakcijos projekto 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas nereglamentuoja tautinėms mažumoms, etninėms grupėms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių viešai vartoti gimtąja kalbą kitų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat individų teisių, įskaitant ir teisę mokytis užsienio kalbų ir laisvai jas vartoti nepažeidžiant kitų asmenų teisių.” Šio įstatymo projekto 14 str. 2 d. formuluotė ,,neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose gali būti teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka” teikia galimybę viešai eksponuoti ir tautinių mažumų, ir lietuvių kalbos tarmių paveldą.

 

Dėl lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose   pažymėtina, kad 2007 m. birželio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti naują įstatymo projektą dėl nelietuviškų rašmenų vartojimo asmens dokumentuose. Įstatymo projekte siūloma numatyti asmenvardžių rašymą ne tik lietuviškais, bet ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides. Numačius galimybę asmenvardžius rašyti kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, būtų išspręstas klausimas dėl visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų, turinčių nelietuviškos kilmės vardus ir pavardes, rašymo. Tolesnis įstatymo projekto svarstymas bus galimas tuomet, kai išvadą pateiks Lietuvos Konstitucinis Teismas, į kurį Lietuvos Respublikos Seimas kreipėsi 2009 m. birželio 11 d.

 

Taip pat nepagrįsti yra ir kaltinimai dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos rinkimų teisių ribojimo. Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia tautinių mažumų atstovams galimybę dalyvauti viešajame gyvenime, būti atstovaujamiems valstybinės ir vietinės valdžios institucijose. Visoms politinėms partijoms ir organizacijoms galioja vienodas 5 proc. rinkiminis slenkstis (koalicijoms - 7 proc.). Dėl to šis reikalavimas negali būti traktuojamas kaip diskriminuojantis lenkų kilmės Lietuvos piliečius. Apie palankią lenkų tautinei mažumai rinkimų sistemą byloja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rezultatai rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą (šios kadencijos Seime yra 3 mandatai), vietos savivaldos tarybas (Vilniaus miesto savivaldybėje - 6 mandatai, Šalčininkų rajono savivaldybėje -  20 mandatų, Vilniaus rajono savivaldybėje - 19 mandatų, Trakų rajono savivaldybėje -  5 mandatai, Švenčionių rajono savivaldybėje -  3 mandatai) ir į Europos Parlamentą (1 mandatas). Nepagrįstai  priekaištaujama dėl rinkiminių apygardų formavimo lenkų kilmės Lietuvos piliečių nenaudai. Lietuvoje vidutinis rinkiminės apygardos dydis - 38 000 rinkėjų. Tarp kiekvienų rinkimų įvyksta apie dvidešimt rinkimų apygardų teritorijos korekcijų (atskirų rinkiminių apylinkių priskyrimas prie kitų apygardų). Taip yra siekiama išlaikyti tolygų rinkėjų pasiskirstymą per rinkimus. Šios korekcijos yra daromos visoje Lietuvos teritorijoje ir nėra susijusios su tautinių proporcijų keitimu. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis,  Salininkų rinkiminės apylinkės prijungimas prie Trakų - Vilniaus rinkimų apygardos buvo atliktas, siekiant išlyginti greta esančių rinkiminių apygardų rinkėjų skaičių. Be to, Salininkų apylinkės tautinė sudėtis praktiškai nesiskiria nuo gretimų apylinkių sudėties, dėl to šis pakeitimas negali įtakoti rinkimų rezultatų. Pažymėtina, kad rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą už Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kandidatus balsuoja apie 4 proc. rinkėjų, nors lenkų kilmės Lietuvos piliečiai sudaro apie 7 proc. šalies gyventojų. Vadinasi, lenkų tautybės rinkėjai rinkimų metu vadovaujasi nuostatomis, nesusijusiomis su tautiniais kriterijais. 
  
Atsakant į publikacijos teiginius dėl diskriminacijos vykdant žemės grąžinimą ir tokiu būdu išskaidant kompaktiškai Vilniaus rajone gyvenančią lenkų tautinę mažumą, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje nėra jokios „lietuvių tautybės asmenų apgyvendinimo Vilniaus krašte“ politikos. Dėl objektyvių (lėšų ir žmogiškųjų išteklių trūkumas)  ir subjektyvių (dažni ginčai ir teismai tarp pretendentų) priežasčių žemės reforma ir savininkų teisių į nekilnojamąjį turtą atstatymo procesas užsitęsė. Nepaisant to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 metų spalio mėn. duomenimis, nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius Vilniaus apskrityje, kurioje kompaktiškai gyvena lenkų kilmės Lietuvos piliečiai, atkurtos į 92,2 proc. žemės ploto.

Reikia pažymėti, kad Lenkijoje apskritai nėra priimtas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.

 

Taip pat negalima sutikti su publikacijos teiginiu, kad yra didelė disproporcija tarp lėšų, skiriamų užsienio lietuvių bendruomenių paramai ir lėšų, skiriamų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų kultūriniam tapatumui puoselėti. Už Lietuvos ribų gyvena daugiau nei milijonas lietuvių kilmės asmenų (beveik trečdalis lietuvių tautos). Jų bendruomenių yra visame pasaulyje, jų padėtis ir poreikiai labai įvairūs. Valstybės užsienio lietuvių rėmimo politika turi savo tikslus, kurių įgyvendinimui užtikrinti reikia tinkamų išteklių. Lietuvoje asmenys priklausantys įvairioms tautinėms mažumoms, sudaro apie 0,5 mln. visų gyventojų. Valstybėje įgyvendinama tautinių santykių darnumo politika turi savo tikslus ir turi atsižvelgti į įvairių tautinių bendruomenių teisėtų interesų tenkinimą. Dėl to lėšų, skiriamų šioms dvejoms politikoms įgyvendinti, lyginimas yra nepagrįstas.

Greta išlaidų lenkų tautinės mažumos švietimo gimtąja kalba užtikrinimui (mokyklų išlaikymui, vadovėlių leidybai), Lietuvos Vyriausybė (Departamentas) lenkų tautinės mažumos nevyriausybinių organizacijų švietimo ir kultūros projektams remti kasmet papildomai skiria apie 100 tūkst. litų, o lenkų tautinės mažumos sekmadieninių mokyklų veiklai - dar 10 - 12 tūkst. litų. Paramą lenkų tautinės mažumos kultūros ir švietimo projektams bei laikraščiams ir elektroninės žiniasklaidos priemonėms skiria Vilniaus m., Vilniaus, Šalčininkų ir kitų rajonų savivaldybių biudžetai. Pažymėtina, kad valstybės lėšomis išlaikomi keli tautinių mažumų centrai (Tautinių bendrijų namai Vilniuje, Kauno įvairių tautų kultūros centras, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras), kuriuose ryšio, kitomis paslaugomis bei patalpomis nemokamai gali naudotis tautinių mažumų, taip pat lenkų tautinės mažumos, nevyriausybinės organizacijos. 

Lietuvoje leidžiami 5 periodiniai leidiniai ir žurnalai lenkų kalba, neskaitant internetinių leidinių. Lietuvos televizija kiekvieną antradienį transliuoja 15 minučių laidą tautinėms mažumoms -,,Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas‘‘, kuri yra kartojama kiekvieną penktadienį per antrąjį nacionalinės televizijos kanalą. Laida lenkų kalba transliuojama kasdien nuo 15.30 iki 16.00 val. per radijo stotį ,,Klasika‘‘. Nuo 1992 metų veikia nevalstybinė radijo stotis ,,ZNAD WILII”, transliuojanti laidas lenkų kalba visą parą.

Lenkų bendruomenės aktualijos taip pat yra skelbiamos vieną kartą per ketvirtį leidžiamame Tautinių bendrijų biuletenyje, kurio leidybą finansuoja Departamentas.
Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities rajonų (Šalčininkų, Vilniaus, Trakų, Švenčionių ir kt.) savivaldybių tinklalapiuose oficiali informacija pateikiama valstybine bei tautinių mažumų (įskaitant ir lenkų) kalbomis.

Duomenys apie lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje padėtį

Oficialiais 2003-iųjų metų surašymo duomenimis Lenkijoje gyvena apie 5,8 tūkst. lietuvių, daugiausia jų – Seinų ir Punsko krašte. Lietuvių bendruomenės Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje galėtų būti nuo 10 tūkst. iki 13 tūkst. lietuvių.

Švietimas

 

Pažymėtina, kad dėl įgyvendinamos švietimo reformos Lenkijoje mažėja mokyklų, kuriose ugdymas vyksta lietuvių kalba, skaičius: praėjus 10 metų nuo Lenkijos švietimo reformos pradžios, šalyje gyvenantiems lietuvių vaikams sumažėjo galimybės mokytis lietuvių mokomąja kalba arba lankyti lietuvių kalbos pamokas, nes per tą laikotarpį švietimo optimizavimo procesai vienokia ar kitokia forma įtakojo 6 lietuvių švietimo įstaigų veiklą. Lyginant su 1998 m. lietuviškų mokyklų skaičius Lenkijoje sumažėjo beveik perpus.
Problemos Lenkijos lietuvių švietimo srityje:
1. Mokyklų finansavimas iš Lenkijos Respublikos biudžeto: pagal Lenkijos Respublikoje galiojančius įstatymus mažose tautinėse mokyklose besimokantiems mokiniams turi būti skiriamas didesnis mokinio krepšelis. Tačiau nuo 2005 m. pradėjusi veikti Seinų lietuvių „Žiburio“ mokykla iki 2007 m. jai priklausančio didesnio finansavimo negavo.
Mokyklų išlaikymui gaunamo mokinio krepšelio neužtenka, kadangi tautinės mokyklos nėra didelės (mokyklų išlaikymui skiriama suma atsižvelgus į mokinių skaičių). Todėl Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklai trūkstama suma kasmet yra skiriama iš Lietuvos valstybės biudžeto per Departamentą. Seinų miesto savivaldybė galėtų skirti papildomą finansavimą, tačiau šia galimybe nepasinaudoja.
Neišspręstas ir naujais mokslo metais Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklą lankyti pradedančių moksleivių finansavimo klausimas: pradedančių lankyti mokyklą vaikų ugdymui Lenkijos Respublikos švietimo ministerija lėšas numato ir skiria per Seinų miesto savivaldybę tik nuo kalendorinių metų pradžios, o realiai – vėluoja dar keletą mėnesių. Taip pat neišspręstas darželį lankančių vaikų ne iš Seinų savivaldybės finansavimo klausimas: už šiuos vaikus finansavimas neskiriamas, jų išlaikymui lėšos gaunamos iš Lietuvos.
2. Įgyvendinus švietimo reformą Lenkijoje, valstybiniai patikrinimai ir egzaminai organizuojami po kiekvienos mokymo pakopos. Baigiant pagrindinę mokyklą organizuojamas pasiekimų patikrinimas. Mokiniai gali rinktis, kokia kalba atlikti patikrinimų užduotis. Jeigu pasirenka lietuvių kalbą, tada ir tų dalykų, kurių mokėsi lenkiškai (lenkų kalba ir literatūra, Lenkijos istorija ir geografija), pasiekimai tikrinami lietuvių kalba. Pasirinkus egzaminus laikyti lietuvių kalba, užduotys pateikiamos lenkų kalba. Dvikalbystė ir sunkumai, kylantys verčiant užduotis, skatina mokinius patikrinimus ir egzaminus laikyti lenkų kalba. Lietuvių kalbos egzaminas laikomas tik baigiant licėjų. Lietuvių kalbos žinios netikrinamos nei baigiant pagrindinę mokyklą, nei gimnaziją. Nėra galimybės parengti pasiruošimo egzaminams testų lietuvių kalba, kadangi jų vertimui neskiriama pakankamai lėšų.
3. Nors Lenkijos Švietimo ministerija yra patvirtinusi lietuvių švietimo strategiją, tačiau nenumatyta jos įgyvendinimo tvarka.
4. Neišspręstas vadovėlių lietuvių kalba leidybos klausimas: pažymėtina, kad trūksta lietuvių kalba išleistų lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos vadovėlių. Nuo 2009 m. Lenkijoje pradedama nauja švietimo reforma, tuo pačiu keičiamos mokymo programos bei vadovėliai. Tačiau lietuvių tautinės mokyklos neaprūpintos vadovėliais, kurie privalomi pagal naują švietimo reformą.

Viešas tautinės mažumos kalbos vartojimas

Atkreiptinas dėmesys, jog Seinų mieste vilkinamas istorinio paveldo įamžinimas, susijęs su lietuviškais faktais: lentos su dvikalbiais užrašais „Šaltinio“ spaustuvė“, „Seinų kunigų seminarija“, „Vyskupų rūmai“.

 

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. spalis