Krokuvoje iškilmingai atidengtas rašytojo A.J. Herbačiausko antkapinis paminklas
Gegužės 12 d. Krokuvos Rakovicki kapinėse Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai iškilmingai atidengė Juozapo Albino Herbačiausko antkapinį paminklą ir pagerbė lietuviškai ir lenkiškai rašiusio rašytojo atminimą.
Rašytojo Herbačiausko palaidojimo vietos sutvarkymo darbus inicijavo Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje ir Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas Vilniuje. Antkapinio paminklo projektą parengė architektas Vytautas Zaranka, metalinį kryžių restauravo restauratorius Kęstutis Norkūnas. Antkapinio paminklo pastatymą rėmė LR Užsienio reikalų ministeriją, UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“, Lietuvos rašytojų ir dailininkų sąjungos.
Juozapas Albinas Herbačiauskas gimė 1876 m. Lankeliškiuose (Vilkaviškio r.), mirė 1944 m. Krokuvoje. Eseistas, literatūros kritikas, prozininkas. Rašė lietuvių ir lenkų kalbomis.
1904 m. Krokuvoje įsteigė lietuvių kultūrinę draugiją „Rūta“, į kurios veiklą įsitraukė lenkų intelektualai bei Krokuvoje studijavę lietuvių dailininkai, muzikai ir literatai - Krokuvos Jogailos universitete ir Krokuvos dailės akademijoje studijavę P. Rimša, A. Varnas, A. Staneika, I. Šlapelis, S. Kymantaitė, M. Romeris ir kt.
1907 m. J. A. Herbačiauskas parengė ir išleido pirmą lietuvių literatūrinį modernistinės orientacijos almanachą “Gabiją”, skirtą Antanui Baranauskui, kur buvo publikuoti Motiejaus Gustaičio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, kitų autorių kūriniai ir jo paties esė. 1908 m. jis išleido savo esė rinkinį “Erškėčių vainikas”.
1911–24 m. J. A. Herbačiauskas Krokuvos universitete dėstė lietuvių. kalbą, 1923–32 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete – lenkų kalbą ir literatūrą.
J.A. Herbačiauskas buvo vienas energingiausių XX a. I pusės kultūros veikėjų, kuris po spaudos atgavimo lietuvių literatūrinį judėjimą orientavo modernių reformų kryptimi, siekė lietuvišką kūrybą atnaujinti pagal vakarietiškos tradicijos, mąstysenos ir gyvenimo būdo kriterijus. Jis pastūmėjo lietuvių literatūrą siurrealistinės ir modernistinės formos laisvės link, aukštino muzikalumo, iracionalumo bei intuityvumo poetiką.
