Naujienos

Man didelė garbė, būti čia ir pasveikinti Jus ir visus susirinkusius šia iškilia proga. Be abejonės, Nobelio premija yra aukščiausias asmeninis įvertinimas ir pripažinimas, tačiau galime teigti, kad jūs P.Walensa įkūnijote visos Vidurio Europos kovą už laisvę ir demokratinio pasaulio vertybes. Tačiau istorijai svarbiausi yra tie pokyčiai, kurie įvyko po 1980ųjų, ta laisva Europa, kurioje šiandien visi gyvename. Tuo naudojasi visos Europos tautos ir valstybės.
1980 metais prasidėjęs „Solidarumo“ judėjimas, kurio vadovas – L. Valensa, inspiravo Vidurio Europos tautų kovą už nepriklausomybę, kurią pirmoji buvusios SSSR teritorijoje pradėjo Lietuva, Latvija ir Estija. Ryškus išsivadavimo judėjimo pavyzdys - 1989-aisiais lietuvių latvių ir estų „nutiestas“ Baltijos kelias. Šiais metais paminėjome Sąjūdžio ir Solidarumo bendradarbiavimo 20-ąsias metines. Tais nelengvais metais daug ko mokėmės iš Lenkijos. Tačiau dėl bendros laisvės kovos Europa šiandien yra saugi, vieninga ir laisva. Sunku dabar įsivaizduoti, kaip šiandien atrodytų Europa ir pasaulis, jei visa tai nebūtų atsitikę.
Lenkija ir Lietuva daugiau nei šešis šimtus metų yra pavyzdys, kaip kuriami geros kaimynystės santykiai. Tai nėra pirmas kartas, kai Baltijos jūros regione įvyksta pokyčiai, kurie vėliau pakeičia istorijos eigą. Jau prieš keletą šimtmečių Abiejų tautų respublika padovanojo Europai ne tik pirmąją modernią Konstituciją, bet ir unikalios regioninės integracijos viziją, kurią taip aiškiai priminė dvasinio mūsų tautų atgimimo šauklys popiežius Jonas Paulius II. Jo žodžiai, pasakyti išvakarėse, kai išsivadavusios ir komunistinės vergijos šalys tapo ES narėmis: „Nuo vienos - Liublino Unijos - iki kitos Sąjungos“.
Noriu padėkoti Jums p. Walensa už Jūsų asmeninį indėlį į dvišalius santykius su Lietuva. 1994 m. balandžio 26 d. jūs pasirašėte Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis, kurią galime vadinti svarbiu persilaužimu mūsų santykiuose. Jūs, įvertindamas tos akimirkos istorinę reikšmę, savo kalbą pradėjote tokiais žodžiais: „Šiandien Lenkija ir Lietuva paduoda viena kitai ranką“. Be to, pasirašydamas minėtą sutartį, Jūs pareiškėte įsitikinimą, kad Lenkija yra natūrali Baltijos šalių sąjungininkė pakeliui į Jungtinę Europą, o išplėstas Šiaurės Atlanto aljansas bus stabilumo garantija Vidurio Rytų Europos regione.
Lenkija, pasisakydama „už atvirų durų politiką“, visuomet buvo Lietuvos siekio tapti NATO ir ES nare aktyvi advokatė. Narystė NATO ir ES atvėrė naujas bendradarbiavimo perspektyvas mūsų valstybių bendriems veiksmams tiek dvišalių santykių plotmėje, tiek ir tarptautiniu lygiu. Mes dirbame kartu, siekdami solidarios ir vienu balsu su išorės partneriais kalbančios Europos Sąjungos, drauge remiame eurointegracijos keliu žengiančias Rytų Europos šalis bei kuriame stiprią, naujas saugumo grėsmes pajėgiančią atremti NATO.
Šiandien, kaip ir 1990 m., reikalinga vidurio konsolidacija, sprendžiant naujus, sudėtingus iššūkius.
Ypatingą reikšmę pastaruoju metu įgauna mūsų kartu plėtojamas regioninis bendradarbiavimas. Siekiame, kad Europa imtųsi didesnės atsakomybės ir svarbesnio vaidmens pasaulinėje arenoje. Mūsų tikslas, kad panašaus likimo Rytų Europos šalys taip pat eitų demokratijos keliu. Remiame Ukrainos ir Gruzijos siekį įstoti į ES ir NATO, siekiame gilinti ES bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, Moldova ir Baltarusija. Kartu pasiekėme, kad naujų ir aktyvių ES narių, mūsų šalių bendras balsas būtų girdimas Europoje.
Mūsų valstybių bendros atsakomybės ir bendradarbiavimo šiandien reikia sprendžiant energetinių išteklių ir ekologinio saugumo kausimus, įgyvendinant jau pradėtus strateginius naujos atominės elektrinės, elektros tiltų su Vakarų Europa, regiono kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektus. Esu tikras, kad, remdami vieni kitų iniciatyvas, papildysime vieni kitų stiprybes, liksime principingi rinkdamiesi tarp vertybių ir trumpalaikių interesų ir aktyvūs spręsdami ne tik savo, bet ir visam regionui bei Europai kylančius iššūkius.