Naujienos

2010 m. liepa

Varšuvos universiteto studentės Natalia Szpurko tyrimas

Santrauka

Tyrimas turėjo parodyti, ką galvoja Varšuvos universiteto studentai apie Lietuvą ir Lenkijos-Lietuvos santykius. Duomenys buvo renkami klausimynų pagalba naudojant programą GNU R. Rezultatai rodo, kad studentų žinios šiuo klausimu yra vidutinės. Chi-kvadrato testo pagalba buvo įrodyta šiuolaikinių santykių vertinimas lyginant su Lenkijos-Lietuvos unija vertinimu.

Dauguma turi įsisavinę veikiau istorines žinias, o ne apie šiuolaikinę Lietuvą, tačiau nemažai domisi šiuolaikinėmis temomis, ypatingai politiniu abiejų šalių bendradarbiavimu.

Įžanga

Tyrimo esmė buvo Lenkijos – Lietuvos santykių forma ir reikšmė Varšuvos studentų supratimu. Tyrimą šia tema paskatino Varšuvos universiteto istorijos fakulteto prof. Urszula Augustyniak paskaitos, o ypač paminėti paskaitose rimti Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istorikų rimti ginčai dėl praeities. Tyrimo autorę domino ne mokslininkų, bet studentų žinios, jų nuomonė sudėtingais Lenkijos-Lietuvos unijos vertinimo klausimais. Autorė darė prielaidą, kad daugeliu atvejų nuomonės susiformavo ne gilių žinių pagrindu, bet pagal populiarias nuomones, užgirstas teorijas, stereotipus. Tiriama ne ekspertų žinios, bet elementariame lygyje. Tai leidžia įvertinti, kaip mūsų regiono istorikų ginčai randa atgarsį VU studentų mąstyme ir iš viso ar atsiliepia.

Tyrimo metodai

1.1. Respondentai

Apklausinėjami buvo Varšuvos universiteto studentai. Atsitiktinai buvo apklausti 560 asmenys. Atmetus anketas, kuriose nebuvo atsakyta nors į vieną klausimą apie asmens duomenis, liko 547 anketos.

Pagal lytį

41,68% – vyrai (228 asmenys)

58,32% – moterys (319 asmenys)

Kursai

I – 148

II – 115

III – 178

IV – 53

V – 35

Apklausiami buvo šių fakultetų studentai: biologijos, chemijos, žurnalistikos ir politikos mokslų, fizikos, geografijos ir regioninių studijų, istorijos, taikomosios lingvistikos, matematikos, informatikos ir mechanikos, ekonomikos mokslų, neofilologijos, orientalistikos, pedagogikos, polonistikos, teisės ir administracijos, psichologijos, visuomenės mokslų ir resocializacijos filologijos, vadybos o taip pat:

Europos centro, Savivaldybių ir lokalinio vystymo studijų centro, Tarpfakultetinių humanitarinių studijų kolegijos, Individualių tarpfakultetinių matematikos ir gamtos kolegijos, Universiteto anglų kalbos mokytojų ugdymo kolegijos studentai.

3. Rezultatų apibendrinimas

Tyrimai neturi prasmės, jei jų autorius nebando daryti išvadų pagal surinktus duomenis. Dėl šios priežasties autorė siūlo kelis savo pastebėjimus, kurie gali nušviesti Varšuvos universiteto studentų mąstymą apie Lenkijos-Lietuvos santykius.

Apklausa rodo, kad studentai vertina savo žinias apie Lietuvą kaip vidutiniškas, 59% studentų 3 laipsnių skalėje (nedidelė-vidutiniška-didelė) savo žinias nusakė kaip nedideles, kai tuo tarpu klausime – su kuo siejate Lietuvą (jokios-nežymios-daugybė) 64% studentų pareiškė – nežymios. Abiejų skalių neatitikimas viena kitos atžvilgiu (nedidelė labiausiai atitinka nežymi) leido išvesti „vidutinę tendenciją“. Panašiai, daugiau negu pusė apklaustų pasisako, kad Lenkijos santykiai su Lietuva yra neutralūs ir nuosaikiai svarbūs. Vyrauja rytinio kaimyno suvokimo tendencija kaip valstybės neišsiskiriančios politiniame kontinento žemėlapyje.

Beveik 75% apklaustųjų suvokia Lenkijos-Lietuvos unijas kaip tolygiai naudingas abiem pusėms arba netgi labiau naudingas Lenkijai. Panašiai asociacijos su Lietuva susiję su „lenkiškumu“ (priklausantis lenkiškajai kultūrai viename lygyje su Lietuvos kultūra), dažniausiai minimas Vilnius, Abiejų Tautų Žečpospolita, Mickevičius, Ponas Tadas.

Dauguma klausimų siejasi su bendra abiejų valstybių ir tautų praeitimi, o apklaustųjų siūlomos diskusijų temos ir kultūrinių renginių pasiūlymai rodo jų pastebimą gero bendradarbiavimo daugelyje sričių trūkumo problemą, kurią simbolizuoja praeities Lietuvos-Lenkijos unijos palikimas. Tačiau studentų nuomone, ši per amžius ypatinga Lietuvos pozicija kaip mūsų partnerio, nelemia, kad šiandien tarpusavio santykiai būtų svarbesni nei Lenkijos santykiai su kitomis kaimyninėmis šalimis. Atsiranda klausimas, kokios yra neutralumo šaliai priežastys, kurią kadaise jungdavo naudingas jiems bendradarbiavimas. Ieškant atsakymo, derėtų dar kartą žvilgtelti į respondentų asociacijų lentelę – dauguma negatyvių asociacijų yra susijusios su mūsų laikais, XX amžiaus, o tai yra, pvz.: komunistinės respublikos asociacijos, neaiški Lietuvos pozicija Hitlerio Vokietijos aspektu, dažnai (skirtingai suformuluota) minima Lietuvos lenkų mažumos diskriminacijos problema, o tai primena konfliktą dėl atmesto Lietuvos lenkų prašymo rašyti lenkiškas pavardes lenkiškomis raidėmis. Svarbu paminėti, kad daugiau negu pusė apklausos dalyvių, blogai vertinančių šalių tarpusavio santykius, kaltina dėl to Lietuvos pusę, o atsižvelgiančių į Lenkiją kaip kaltininkę yra beveik dešimt kartų mažiau.

Tačiau, kaip minėta prieš tai, apklausos dalyvių asociacijos labiau parodo jų istorines žinias, nei šiuolaikinės Lietuvos žinojimą, bet labiausiai jie yra suinteresuoti ne praeitimi, o abejų šalių ateities perspektyvų kūrimu Europos politinėje arenoje. Tik 27% respondentų parodė susidomėjimą Abiejų Tautų Respublika ar tarpukario laikotarpiu, o dvigubai daugiau respondentų pasirinko šiuolaikinę arba ateities tematiką.

Turint omenyje apibendrintus tyrimu rezultatus, būdingus tipiškam Varšuvos Universiteto studentui, nereikėtų pamiršti apie skirtingus rezultatus studentų iš skirtingų fakultetų, kuriuose jie mokosi ir kurių kultūrą bei požiūrius jie perima. Kaip rodo lentelės 2.2 duomenys, tik studijuojantys istoriją skirtingai vertina lietuvių-lenkų sąjungas nei kiti. Greičiausia ši Istorijos fakulteto studentų nuomonių įvairovė yra susijusi su jų galimybėmis naudotis istoriniais šaltiniais, diskusijos su šių temų žinovais – to dėka atsiveria platesnės perspektyvos vertinant susiklosčiusias istorines situacijas negu kitiems studentams. Šis pastebėjimas gali implikuoti hipotezę dėl sąjungos populiarumo tarp kitų apklaustųjų. Įmanoma, kad vertinant per amžius vykusio bendradarbiavimo naudą, jie naudojosi ne tiek savo žiniomis, kiek įspūdžiais susidarytais per mokyklines istorijos pamokas, garsiuosius teismus ir t.t. Panašu, šalių santykių svarbos vertinimas keičiasi priklausomai nuo fakultetų, mokslo krypties. Geriausias skirtingas tendencijas simbolizuojantis pavyzdys yra rezultatai iš vadybos ir polonistikos fakultetų, kurie taip pat pristatyti lentelėje 2.3. Tokį atsakymų pasiskirstimą paaiškina skirtingos srities profilis bei skirtingos vertybės. Turint tai omeny, dauguma vadybos studentų tikriausiai vertina kontaktus su Lietuva atsižvelgdami į ekonomiką arba kitokią panašią veiklą, tad jiems tokie santykiai atrodo „naudingi“. Skirtingai mato kito fakulteto studentai, skirdami daugiau dėmesio kultūriniams ryšiams, žmogiškumo vertybėms, bendroms literatūros tradicijoms, kurias simbolizuoja Mickevičiaus arba Milošo kūryba. Be abejo, šis pasiūlymas (o tiksliau patarimas) paaiškinti tokius didelius nuomonių skirtumus nėra vienintelis ir gali paskatinti tolimesnius tyrimus.