*alt_site_homepage_image*
lt
en pl

Naujienos

RSS

LIETUVOS AMBASADOJE VARŠUVOJE PRISTATYTI TREMTINIŲ DARBAI

2013 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje įvyko renginys „Lietuviai nuo Jenisiejaus krantų“. Vakare, skirtame liūdnos mūsų tautai istorijos prisiminimui ir į Sibirą ištremtiems lietuviams, dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Atminimo programų skyriaus koordinatorė Elena Stulgienė, tremtinys, Krasnojarsko lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas, profesorius, habilituotas geologijos mokslų daktaras Saulius Sidaras. Į susitikimą susirinkę svečiai galėjo susipažinti su eksponuojamais tremtinių darbais bei gyvenimą tolimame krašte liudijančiomis nuotraukomis.  Renginio svečius pasveikinusi LR ambasados Lenkijoje ambasadorė Loreta Zakarevičienė pažymėjo, kad „nepaisant skaudžių žmonių išgyvenimų, tragedijų ir netekčių, sunkiomis represijų sąlygomis lietuviai visgi sugebėjo išsaugoti kūrybinį pradą, net ir tolimame Sibire“.  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė trumpai papasakojo apie sovietų vykdytus trėmimus į Sibirą, bei pažymėjo, kad šio susitikimo ir fotografijų bei rankdarbių parodos tikslas - parodyti visuomenei, kad lietuviai, gyvendami žiauriausiomis sąlygomis, stengėsi gyventi normalų gyvenimą, kiek tai leido to meto sąlygos. „Šiandien bus pristatytos tremtinių, kurie sugebėjo ne tik išgyventi Sibire, bet ir sukurti tokius originalius darbus, istorijos“, akcentavo T. B. Burauskaitė.

 Tremtinys Saulius Sidaras pasidalino skaudžiais vaikystės prisiminimais, kai 1948 m. gegužę per masinį trėmimą kodiniu pavadinimu „Vesna“, tremiama Sidarų šeima išgyveno tragediją – buvo nušautas tėvas, o šeima ištremta į Krasnojarsko kraštą, Jarcevo kaimą prie Jenisejaus.

Didelio klausytojų susidomėjimo sulaukė tremtinio pasakojimas apie gyvenimą atšiauriame Sibire, apie tai, kad ir būdami toli nuo Lietuvos jie sugebėjo išlikti lietuviais ir tą lietuvybės jausmą ne tik nešiotis širdyse, bet ir perduoti jį jaunajai Sibiro lietuvių kartai.

 Klausytojų prašymu, S. Sidaras papasakojo apie aktyvią Krasnojarsko krašto lietuvių bendruomenės, kuri šiuo metu vienija 3500 (Krasnojarsko mieste – 400) narių kultūrinę veiklą. Lietuviai kartu mini šventes, buriasi į saviveiklos kolektyvus: teatrus, dainų ansamblius, šokių kolektyvus. Sibiro lietuviai noriai mokosi lietuvių kalbos, tradicijų ir papročių, lanko Krasnojarsko šeštadieninę lituanistinę mokyklėlę, kurios  įkūrėjas, vadovas ir mokytojas yra S. Sidaras.

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atminimo programų koordinatorė Elena Stulgienė pristatė tremtinės Danutės Onos Sakalauskaitės-Dauginienės, šiuo metu gyvenančios Telšiuose, šeimos, patyrusios sovietines represijas, istoriją. 1947 m., būdama 5 metų, kartu su motina ir broliu Danutė buvo išvežta į tremties vietą Salechardą, Tiumenės srityje. Buvo pristatyti tremtinės rankdarbiai: staltiesė, kurią dar tremtyje pradėjo siuvinėti Danutės motina, pačios Danutės rankdarbiai: nerti eglutės papuošimai, servetėlės, segės.

 Renginio metu buvo eksponuota S. Sidaro fotografijų paroda „Lietuviai nuo Jenisiejaus krantų“. Taip pat pristatyti meniniai autoriaus dirbiniai iš marmuro, granito, dolomito, serpertino ir kitų akmenų bei spalvotojų mineralų.

 Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje.