Lietuvos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorės Teresės Burauskaitės kalba atidarant parodą "Lenkai internuoti Lietuvoje 1939-1940"
Gerbiami Lenkijos Seimo nariai, Lietuvos ambasados darbuotojai, parodos organizatoriai ir svečiai,
Sudėtingoje ir komplikuotoje XX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijoje itin pozityviai išsiskiria 1939 m. rugsėjo mėn. Lenkijos karių internavimo ir civilių pabėgėlių priglaudimo Lietuvoje faktas. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, nacistinės Vokietijos vadovybė Lietuvos vyriausybei kelis kartus siūlė ginklu atsiimti istorinę sostinę Vilnių. Tačiau Lietuvos valdžia garbingai atsilaikė Trečiojo reicho raginimams ir atsisakė pasinaudoti kaimynės Lenkijos nelaime. Negana to, Lietuvos valstybė priglaudė tūkstančius Lenkijos karių ir civilių pabėgėlių, stengėsi jiems sudaryti normalias gyvenimo sąlygas. Galbūt, šis geranoriškas Lietuvos žingsnis padėjo internuotiesiems lenkų kariams išvengti tragiško Katynės likimo. Kadangi Lietuvos valdžia sąmoningai nesiekė griežtai kontroliuoti internuotojų lenkų karių gyvenimo, šimtai jų galėjo pasišalinti iš stovyklų, nemažai jų išvyko į Vakarų Europą ir įsijungę į sąjungininkų kariuomenių (Prancūzijos ir Anglijos) gretas tęsė kovą su nacistine Vokietija. Dalis karių liko Lietuvoje ir įsijungė į lenkų pogrindžio - Ginkluotos kovos sąjungos (vėliau Armijos krajovos) gretas.
Deja, pati Lietuvos valstybė negalėjo ilgam laikui tapti saugiu prieglobsčiu ne tik Lenkijos kariams ir civiliams pabėgėliams, bet ir savo piliečiams, nes 1940 m. vasarą buvo Sovietų Sąjungos okupuota ir aneksuota. 1940 m. liepos 10-12 d. 4 373 internuotieji lenkų kariai iš Lietuvos buvo išvežti į NKVD Kozelsko ir Juchnovo lagerius. Nemažai Lietuvos karininkų, tvarkiusių internuotų lenkų reikalus, taip pat NKVD buvo suimti ir kalinami Rusijos lageriuose.
Džiugu, kad nepaisant kai kurių skirtingų požiūrių IPN ir LGGRTC istorikai surado bendrą kalbą ir įgyvendino bendrą projektą – parengė parodą apie Lietuvos veiksmus, suteikiant prieglobstį internuotiems lenkų kariams ir civiliams pabėgėliams. Tai liudija, kad neseniai pasirašyta LGGRTC ir IPN bendradarbiavimo sutartis nėra tik abstrakti deklaracija, bet tampa strategine kryptimi tolesniam vaisingam mūsų institucijų bendradarbiavimui. Labai svarbu, kad minimų istorinių įvykių ir juos atspindinčios parodos reikšmę pabrėžia Lenkijos ir Lietuvos politikai bei ambasadoriai, parodos atidarymą surengę šioje garbingoje vietoje – Lenkijos Seimo Kolonų salėje.
Atsigręždami į 1939 m. rudens įvykius, galime teigti, kad Lenkijos karių ir civilių priglaudimas Lietuvoje 1939-1940 m. ilgiems dešimtmečiams išliks pozityviu ir sektinu mūsų šalių istorijos faktu, liudijančiu, kad net ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis mūsų tautos sugebėjo laikytis geros kaimynystės ir tarpusavio paramos principų, nepasiduoti emocijoms, kiršinimams ir įtampos eskalavimui. Šios nuostatos buvo svarbios ne tik 1939 m., jos lieka aktualios ir dabartiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
Ačiū už dėmesį.
