LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADOJE VARŠUVOJE PRISTATYTAS LEIDINYS, SKIRTAS HORODLĖS UNIJOS 600-MEČIUI PAŽYMĖTI
2014 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Varšuvoje, minint Kultūros dieną, pristatytas Lietuvos Istorijos instituto ir Krokuvos menų ir mokslo akademijos leidinys „1413 m. Horodlės aktai /Akty Horodelskie z 1413 roku: dokumentai ir tyrinėjimai“. Susitikimo pradžioje Lietuvos Respublikos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė, sveikindama renginio dalyvius ir susirinkusius svečius, pažymėjo, kad šis istorikams itin naudingas leidinys dienos šviesą išvydo pernai ne atsitiktinai. Būtent 2013 metais buvo minimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės susitarimo – Horodlės unijos – 600 metų jubiliejus. „Aktų pasirašymas buvo kelio, trukusio beveik 150 metų, į pirmąją kelių valstybių sąjungą Europoje pradžia.“, - teigė ambasadorė L. Zakarevičienė. Renginyje dalyvavusios leidinio sudarytojos - Lietuvos istorijos instituto prof. Jūratė Kiaupienė ir Krokuvos universiteto prof. Lidia Korczak teigė, jog norint suprasti Horodlės pilyje pasirašytų dokumentų svarbą, būtina žvilgtelėti į istorinį kontekstą. Tai, kad abiejų šalių ekspertai skirtingai interpretuoja Horodlės dokumentus, pasak autorių, yra natūralu. Pasak leidinio bendraautorių - Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinio fakulteto prof. Z. Kiaupos ir Lietuvos istorijos instituto direktoriaus dr. R. Miknio, leidinio tikslas – kelti klausimus ir bendrai ieškoti atsakymo apie mūsų bendros istorijos vingius. Knygos pristatymą surengė Lietuvos Respublikos ambasada bendradarbiaujant su Lietuvos istorijos institutu, finansiškai rėmė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos istorijos institute parengta publikacija 1413 m. Horodlės aktai (serija Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII - XVIII a. ). Skelbiami ir analizuojami trys dokumentai, kuriuose buvo patvirtinti Lenkijos ir Lietuvos vadovų, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio Vladislovo Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Kęstutaičio, bei dviejų valstybių politinių bendruomenių atstovų suvažiavime Horodlėje 1413 m. spalio 2 d. priimti susitarimai. Horodlės aktai, kuriais buvo iš naujo apibrėžti Lenkijos ir Lietuvos santykiai, keitė politinių jėgų išsidėstymą Vidurio Rytų ir Rytų Europoje, taip pat davė impulsą formuotis naujoms politinėms Lenkijos ir Lietuvos bajorų bendruomenėms Jogailaičių valdomoje erdvėje.