Naujienos

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, LENKIJOS RESPUBLIKOS SEIMO BEI SENATO IR UKRAINOS AUKŠČIAUSIOSIOS RADOS NARIŲ ASAMBLĖJOS

Pareiškimas

2009 m. birželio 26 d.

Liublinas

Mes, trijų laisvų Europos tautų parlamentų nariai, antrojo susitikimo vieta pasirinkome Liubliną, siekdami paminėti 2009 m. liepos 1 d. sukankančias Liublino unijos 440-ąsias metines. Mes palaikome šią tradiciją, būdami įsitikinę, kad Liublino unija buvo taikios Europos žemyno politinės integracijos pradžia.

Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos nariai savo posėdyje Liubline aptarė klausimus, susijusius su Rytų partneryste, energetinių žaliavų tiekimo saugumu ir kultūrinės bendrijos suvokimo puoselėjimu, ypač:

Rytų partnerystės klausimu –

mielai priima 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje vykusio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio inauguracinio susitikimo rezultatus;

pabrėžia, kad Asamblėja yra parlamentinių diskusijų forumas, orientuotas į daugelio šalių problemų, ypač susijusių su Rytų partneryste ir Ukrainos bei kaimyninių valstybių narystės Europos Sąjungoje perspektyva, sprendimą;

pasisako už veiksmus, kuriais siekiama visų valstybių, kurioms buvo pasiūlyta Rytų partnerystė, visateisio dalyvavimo;

pažymi, kad pirmojo Rytų partnerystės etapo tikslams įgyvendinti skirta daugiau lėšų ir kad bus siekiama, jog ateityje jos toliau didėtų;

kartu pripažįsta, kad reikia siekti subalansuoti Europos kaimynystės politikos lėšas, skirtas Europos Sąjungos valstybių narių bendradarbiavimui su Europos Rytų ir Pietų kaimynais;

pripažįsta Rytų partnerystės narių pasirengimo bendradarbiauti tarpusavyje svarbą;

sveikina nuo 2009 m. liepos 1 d. diegiamus supaprastinto Lenkijos ir Ukrainos sienos kirtimo principus ir pasisako už tokių sprendimų taikymą kitoms Rytų partnerystės valstybių sienoms;

pasisako už būtinybę vykdyti Ukrainos ir Europos Sąjungos sutartį dėl vizų lengvatų ir už tolesnį jų plėtimą, taip pat galiojančių mokesčių už vizas sumažinimą, o laikui bėgant šių mokesčių panaikinimą ir galiausiai bevizio judėjimo tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos bei kitų valstybių partnerių nustatymą;

pripažįsta, kad valstybių narių ir jų tiesioginių kaimynių valstybių partnerių santykiai gali būti papildomas pagrindas formuoti daugiašalio bendradarbiavimo struktūras ir kartu gali reikšti praktinį pasirengimą kurti tarpusavio santykius Bendrijos dvasia;

sutinka, kad svarbi bendradarbiavimo sritis turi būti Sąjungos teisės supratimo ir demokratijos standartų populiarinimas;

pabrėžia, kad Baltarusijos dalyvavimas Rytų partnerystėje gali daryti teigiamą įtaką jos ekonominiams ir visuomeniniams pokyčiams, kreipiantiems šalį europiniu keliu;

konstatuoja, kad intensyvesni žmonių tarpusavio ryšiai ir aktyvesnis pilietinės visuomenės įsitraukimas į Rytų partnerystės bendradarbiavimą yra veiksmingas Baltarusijos dalyvavimo Rytų partnerystėje būdas;

pasisako už tai, kad reikia Europos Komisijoje sukurti struktūrinį vienetą, kartu su specialiuoju Rytų partnerystės koordinatoriumi koordinuojantį Rytų partnerystės veiksmus;

pripažįsta, kad Rytų partnerystę reikia plėtoti parlamentiniu lygmeniu EURONEST formatu ir remti kitas parlamentinio bendradarbiavimo formas;

konstatuoja, kad tarptautiniai įvykiai po Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos inauguracinio posėdžio rodo, kad Rytų partnerystė ir bendra energetikos politika yra būtinos siekiant stabilumo ir saugumo Europoje bei Europos Sąjungos pozicijų pasaulyje stiprinimo;

atkreipia dėmesį, kad į Asamblėjos posėdžius galima kviesti stebėtojus, ypač Rytų partnerystės valstybių atstovus;

energetinio saugumo klausimu –

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai taikyti Ukrainos dujų infrastruktūrai Europos Sąjungos technologines garantijas ir prieigos reglamentavimą bei finansinę modernizavimo paramą, kaip esminį žingsnį siekiant tiekimo saugumo ir kaip Bendrijos praktinio įsitraukimo į naujos kokybės Europos Sąjungos ir Ukrainos ryšius išraišką;

konstatuoja Europos Sąjungos partnerystės su Kaspijos jūros ir Juodosios jūros regionų valstybėmis energetikos srityje ir Europos Sąjungos išorės politikos Rytų matmens stiprinimo poreikį, taip pat galimybę kuo skubiau Ukrainai prisijungti prie energetikos bendrijos ir pagreitinti investicijas į valstybių, kurioms skirta ta iniciatyva, infrastruktūrą;

pabrėžia, kad būtina tikro žaliavų ir kuro tiekimo į Europos Sąjungą ir į atskiras valstybes nares diversifikavimo sąlyga yra naujų šaltinių ir energijos tiekimo kelių nepriklausomumo nuo ligšiolinių dominuojančių tiekėjų užtikrinimas;

nurodo poreikį remti naftos transportavimo iš Kaspijos jūros regiono į Europos Sąjungą, ypač naftotiekio Odesa–Brodai–Plockas–Gdanskas, taip pat Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos energetinių jungčių projektų įgyvendinimą,;

pripažįsta, kad santykiai su dujų gamintojais turi būti grindžiami tvirtais teisiniais pagrindais, tokiais kaip siūlomi Direktyvos 2004/67/EB dėl priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, pakeitimai;

bendros kultūrinės tapatybės puoselėjimo klausimu –

pasisako už trijų tautų pilietinės bendruomenės įdirbio plėtojimą tarpusavio santykių srityje ir už pagarbą bendram tarpusavio kultūriniam įdirbiui;

pasisako, kad būtų įsteigta premija už nuopelnus plėtojant mokslo ir kultūros ryšius tarp trijų šalių;

konstatuoja, kad bendradarbiavimas švietimo srityje akademiniu lygmeniu yra būtinas kuriant Partnerystės erdvę kaip bendros Europos gyvavimo pamatą ir kad tam reikia bendrojo finansavimo Europos Sąjungos lėšomis;

nurodo, kad svarbu remti Ukrainos švietimo sistemos integravimą į Europos švietimo erdvę perkeliant į Ukrainos aukštąsias mokyklas daugelio ugdymo krypčių modelius, atitinkančius Bolonijos procesą;

pripažįsta, kad reikia propaguoti istorinės Rytų Europos bendrijos suvokimą, kurio viena iš sudedamųjų dalių galėtų būti bendras istorijos veikalas.

Be to, Asamblėjos nariai diskusijoje

pabrėžia, kad pasaulio ekonomikos krizė negali būti pretekstas sugrąžinti protekcionizmą – noras pernelyg apsaugoti savo rinką praktiškai gilina ekonomikos krizę pažeisdamas vidaus rinkos veikimą;

pripažįsta, kad bendras prioritetas yra Ukrainos ir Europos Sąjungos politinė asociacija ir ekonominė integracija su narystės perspektyva.

Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato
ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjos pirmininkai