Naujienos

Pone Lenkijos Respublikos Prezidente,
ponai Seimo ir Senato Pirmininkai,
pone Ministre Pirmininke,
gerbiamieji ambasadoriai,
ponios ir ponai,
bičiuliai!

Man, lietuviui, yra didelė garbė kreiptis į Jus 1791 m. gegužės 3-osios konstitucijos minėjimo proga, Konstitucijos, kuri kartu su spalio 20 dienos Abiejų tautų įžadu buvo bendras lietuvių ir lenkų politinės minties kūrinys.

Ponios ir ponai, Jums maloniai neprieštaraujant, toliau kalbėsiu lenkiškai.

  Prieš septynerius metus netoliese esančioje Karaliaus pilyje mes, Lietuvos ir Lenkijos Seimų asamblėjos nariai, minėdami Konstitucijos 210 metines, prisiminėme jos nuostatą teigiančią, kad “... iš ilgos patirties pažinę įsisenėjusias mūsų valdymo ydas … laisvi nuo žeminančių  svetimos prievartos reikalavimų … su didžiausia dvasios tvirtybe priimame šią Konstituciją ...”. Tada 2001 m. mes, Lietuvos ir Lenkijos parlamentarai, pakvietėme šią šventę iškilmingai pažymėti abiejose šalyse. Šiandien galime pasidžiaugti, jog bendras šventimas tampa gražia tradicija. Praėjusiais metais surengėme Lietuvos ir Lenkijos parlamentų posėdį, kuris teletilto pagalba sujungė Vilnių ir Varšuvą. Šiais metais Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių atstovybių iniciatyva ir kitose valstybėse lietuviai lenkai ir jų bičiuliai švenčia drauge.

Per šį šventimą pasaulis vis labiau sužino apie mūsų bendrą istoriją, apie pirmosios Europoje Konstitucijos reikšmę. Trimis kalbomis – lietuvių, lenkų, anglų – išleista Konstitucija tapo solidžių pasaulio bibliotekų vertinamu leidiniu. Šis leidinys yra ir Jungtinės Karalystės Karalienės, JAV Prezidento, ir kitų iškilių politikų bibliotekose. Tad pasauliui tampa geriau suprantamas, mūsų manymu, Europos vienijimosi pradininkių Lietuvos ir Lenkijos politinis palikimas.

Ponios ir ponai,

Konstitucija apvainikavo Lietuvos ir Lenkijos bendrą indėlį į Europos istoriją. Mūsų sąjunga, prasidėjusi Krėvos unija, sutvirtėjo Žalgirio mūšio lauke,  o Liublino unija tapo šiandieninės Europos Sąjungos prototipu. Labai prasmingi šiandien atrodo Popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai: “Nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos”. 

Prabėgę amžiai – mūsų laimėjimų ir pralaimėjimų metas, patirtų kančių ir pralieto kraujo, o, deja, kartais ir tarpusavio vaidų, metai.

Ponios ir ponai,

Negaliu ta proga neprisiminti, kad prieš beveik 70 metų kovodamas su bendru nacistiniu priešu per rugsėjo kampaniją prie Varšuvos buvo sužeistas ir mano tėvas Antanas, lietuvis,  kovojęs  Lenkijos kariuomenėje.

Visuomet turėtume prisiminti mūsų aukas, sudėtas ant laisvės aukuro!

Ponios ir ponai,

Istorija mus moko, kad veikdami kartu laimėdavome. Tad šiandien noriu visiem mums palinkėti geriausią Lietuvos ir Lenkijos bendrą patirtį kuo dažniau ir sėkmingiau panaudoti mūsų šalių ir visos Europos labui.