Naujienos

  Liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vilniaus apskrities rajonų socialinės – ekonominės plėtros tarpinstitucinio veiklos plano 2011 – 2014 m. priemones, kurių tikslas skatinti Vilniaus apskrities rajonų gyventojų verslumą, pritraukiant privačias investicijas, plėtojant turizmą; didinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įvairovę ir prieinamumą; skatinti regiono bendruomenių įsitraukimą į socialinę veiklą; užtikrinti švietimo (valstybine ir gimtąja kalba) prieinamumą ir kokybę; aktyvinti kultūrinį Vilniaus apskrities regiono gyvenimą.

Liepos 1 d. įsigaliojus naujai Švietimo įstatymo redakcijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pritardama Švietimo ir mokslo ministerijos pasiūlymams, priėmė keletą nutarimų ir poįstatyminių aktų, palengvinsiančių tautinių bendrijų atstovų mokymąsi bei švietimo organizavimą tautinių bendrijų mokyklose. Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius apie tai informavo savo kolegę Lenkijoje K. Hall.

Liepos 21 d. laiške Lenkijos nacionalinio švietimo ministrei dar sykį pakartota švietimo reformos Lietuvoje priežastys: mokyklų tinklo pertvarka Lietuvoje buvo pradėta keičiantis demografinėms aplinkybėms, siekiant užtikrinti švietimo įstaigų ir paslaugų įvairovę, prieinamumą, atnaujinti mokymo bazę, efektyviai naudojant valstybės ir Europos Sąjungos lėšas, ugdymą ir jo aplinką labiau pritaikyti skirtingų amžiaus tarpsnių mokiniams. Pertvarkant mokyklų tinklą laikomasi principo: mažiausiems mokykla – kuo arčiau namų, vyresniems – kuo geriau aprūpinta moderniomis mokymosi priemonėmis.

Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama naujos redakcijos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą, patvirtino Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo Taisykles, užtikrinsiančias ugdymosi poreikių tenkinimo įvairovę ir tautinių mažumų mokyklų Lietuvoje ateitį. Tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse esančios mokyklos, kuriose mokoma lietuvių ir tautinių mažumų (įskaitant lenkų) kalba, vienuoliktas klases galės steigti, jeigu jose bus ne mažiau negu 10 mokinių, kitose vietovėse – 15 mokinių. Tuo tarpu mokyklų jaunesnėse klasėse mažiausiais mokinių skaičius nenustatomas. Savivaldybė gali skirti papildomai lėšų ir išlaikyti mokyklas su mažesniu mokinių skaičiumi nei nustatyta Taisyklėse. Be to, didžiuosiuose miestuose ir savivaldybių centruose esančios mokyklos, kurios vykdo vidurinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba (įskaitant lenkų), gali turėti viena vienuolikta ir dvylikta klase mažiau, nei mokyklos, kuriose mokoma lietuvių kalba. Taisyklėse nustatyta, kad mokykla, kurioje mokymas vyksta valstybine kalba, tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams turi sudaryti sąlygas mokytis gimtosios kalbos.

LR Vyriausybė taip pat nutarė visiems tautinių mažumų ir mišrių mokyklų mokiniams dar 5 proc. padidinti mokinio krepšelio lėšas (iki šiol jos buvo 15 proc. didesnės nei skiriamos lietuviškų mokyklų moksleivio krepšeliui) papildomoms lietuvių kalbos pamokoms finansuoti, naujiems vadovėliams įsigyti, mokytojų kvalifikacijai kelti. Dabar, dar padidinus finansavimą, tautinių mažumų ir mišrių mokyklos gaus beveik 21 proc. didesnius mokinio krepšelius (kaimo vietovėse mokinio krepšelis didesnis 200 proc.). Tuo pačiu nutarta iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikyti mažesnius kalbinius reikalavimus mokytojams, tautinės mažumos mokykloje dalyką ar dalyko atskiras temas dėstančiam valstybine kalba. Mokinio krepšelio metodikos pakeitimams nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti bus papildomai skirta 2,9 mln. Lt.

Laiške Lenkijos ministrei G. Steponavičius informavo ir savo Įsakymu nustatytą papildomą trejų metų laikotarpį, per kurį tautinės mažumos mokinių lietuvių kalbos egzamino darbų vertinimui bus taikomi kitokie, žemesni, reikalavimai ir vertinimo kriterijai, nei taikomi mokinių lietuvių mokomąja kalba darbams. Tokiu būdu bus užtikrintos vienodos galimybės visiems Lietuvos moksleiviams baigti mokyklas ir, nepriklausomai nuo jų tautinės priklausomybės, toliau sėkmingai mokytis ir siekti karjeros Lietuvoje.

Tuo pačiu Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad priimti Švietimo įstatymo ir poįstatyminių aktų pakeitimai dera su Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1132, numatytu tikslu ir uždaviniais: siekti tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę – sudaryti joms tinkamas sąlygas gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje, taip pat išsaugoti jų tapatumą ir užtikrinti tautinių santykių darną.