PASKIRTASIS LIETUVOS AMBASADORIUS LENKIJOJE APLANKĖ LIETUVIŲ POETO JUOZO KĖKŠTO KAPĄ
Artėjant Vėlinėms paskirtasis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Šarūnas Adomavičius aplankė lietuvių poeto Juozo Kėksto kapą Varšuvos „Wólka Węglowa” kapinėse ir, pagerbdamas poeto atminimą, ant kapo padėjo gėlių. Vienas įdomiausių egzilio kūrėjų, dažnai vadinamas paribio poetu, Juozas Kėkštas (tikroji pavardė Adomavičius) gimė 1915 m. lapkričio 19 d. Taškente (Uzbekija). 1938 – 1939 m. studijavo Varšuvoje, bendravo su lenkų avangardistais. Literatūrinę veiklą pradėjo organizuodamas ir redaguodamas periodinius leidinius ir vienkarčius leidinius „Sėja“, „Pjūvis“, „Varpos“, „Versmė“, „Vingis“ ir kt. Nuo 1959 m. ir iki pat mirties, 1981 m. balandžio 16 dienos, gyveno Varšuvoje, palaidotas Wólka Węglowa kapinėse.
Gyvas būdamas, Išleido 6 eilėraščių rinkinius „Toks gyvenimas“ (1938), „Rudens dugnu“ (1946), „Staigus horizontas“ (1946), „Diena naktin“ (1947), „Ramybė man“ (1951), „Etapai“ (1953), dalyvavo „Žemės“ antologijoje (1951). Po mirties buvo išleista jo kūrybos antologija „Dega vėjai“ (1986). J. Kėkštas formavosi veikiamas lenkų avangardistinės poezijos, jo eilėraštis grindžiamas stiprių kontrastų (mirties nuojautos ir valios kurti, ryžto ir nerimo, skausmo ir džiaugsmo) sankirtomis.
Kėkšto poezijoje vyrauja epochos tragizmo, žmonių vieningumo, ugnies, lūžio, tylos motyvai, ryški klajūno tema ir lenkų avangardistinės poezijos įtaka. Vėlyvojoje poezijoje sustiprėjo mirties tema, filosofiškumas.
