Naujienos

Lenkijoje toliau vyksta renginiai, skirti Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje kartu su Lenkijos Senatu vasario 9-11 d. Varšuvoje surengė susitikimus su garsiu lietuvių poetu, vertėju, literatūros tyrinėtoju, publicistu Tomu Venclova.

Vasario 9 d. Lietuvos ambasadoje Varšuvoje vyko T. Venclovos kūrybos vakaras. Sveikindamas susirinkusius, Lietuvos ambasadorius E. Meilūnas sakė, kad T. Venclova užima labai garbingą vietą naujausioje Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijoje kaip žmogus, daug prisidėjęs prie abiejų tautų suartėjimo bei tarpusavio pažinimo per pastaruosius dvidešimt metų. Poetas vakaro metu daugiausia dėmesio skyrė lietuvių ir lenkų literatūriniams ryšiams XX amžiuje bei jo draugystei su Lietuvoje gimusiu lenkų poetu, Nobelio premijos laureatu Česlovu Milošu, atskleidė mažiau žinomų faktų apie žymaus poeto ryšius su Lietuva. Pasak Venclovos, Česlovas Milošas truputį mokėjo lietuvių kalbą, galėjo skaityti lietuviškai. „Milošas lietuvių kalbos mokėsi, skaitydamas Evangeliją, kurią puikiai žinojo“ – sakė Tomas Venclova. „Česlovas Milošas Vilnių visada vadindavo lietuviškai - Vilniumi, jis buvo lietuvis ir lenkas vienu metu“ – pasakojo Venclova.

Vakaro metu taip pat kalbėta apie galimybes paminėti Č. Milošo 100 – ąsias gimimo metines 2011 metais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje.

Vasario 10 d. Venclova susitiko su Lenkijos Seimo Senato maršalka Bogdanu Borusevičiumi ir Seimo pirmininku Bronislavu Komorovskiu bei dalyvavo Lenkijos – Lietuvos parlamentinės grupės specialiajame posėdyje. Susitikimų ir posėdžio metu T. Venclova buvo diskutuojama lietuvių ir lenkų kūrybinių ryšių, Lietuvos ir Lenkijos santykių klausimais, prisimintas opozicijos, disidentų vaidmuo abiejose šalyse sovietinės okupacijos laikotarpiu. T. Venclova taip pat sakė, kad abiejose pusėse vis dar yra įvairių mitų ir stereotipų, kurie kartais sąlygoja problemas dvišaliame bendradarbiavime, ragino juos ryžtingiau įveikti

T. Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Istorijos institute, dėstė VU. Nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narys. 1977 m. emigravo į JAV, nuo 1980 m. Yale’io universitete New Havene slavų literatūrų profesorius.. 1990 m. T. Venclova pelnė tarptautinę Vilenicos premiją (Slovėnija), 2000 m. tapo Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, 2005 m. apdovanotas Jotvingių premija (pagrindinis Poetinio Druskininkų rudens apdovanojimas).

Lenkijoje T. Venclova yra gerai žinomas, jo kūryba labai vertinama. 2001 m. Seinuose (Lenkija) veikiantis fondas „Paribis“ (Pogranicze) poetui suteikė „Paribio žmogaus“ vardą. Tomui Venclovai suteikti Liublino M. Sklodowsk‘os-Curie, Krokuvos Jogailaičių ir Torūnės M. Koperniko vardo universitetų garbės daktaro vardai. Poetas prisidėjo prie Lenkijos literatūros žurnalas „Zeszyty Literackie“ įkūrimo, yra jo redakcinės kolegijos narys. Jo kūryba dažnai pasirodo minėtame leidinyje, o taip pat buvo spausdinama Paryžiuje leistame mėnraštyje „Kultura“, kituose periodiniuose Lenkijos leidiniuose. Lenkų kalba yra išleistos T. Venclovos knygos: „Dialog o Wilnie“ („Dialogas apie Vilnių“, bendrai su Č. Milošu), „Siedem wierszy“ („Septyni eilėraščiai“), „Rozmowa w zimie“ („Pašnekesys žiemą“), „Ksztalty nadziei“ („Vilties forma“), „Eseje: Publicystyka“ („Esė: publicistika“), „Wilno: przewodnik“ („Vilnius: vadovas po miestą“). Praėjusių metų pabaigoje pasirodė naujausia T. Venclovos knyga „Seinų eilėraščiai“ (lietuvių, lenkų, rusų, anglų kalbomis), šiuo metu į lenkų kalbą verčiami poeto prisiminimai apie jo keliones po pasaulį.