Užsienio reikalų ministras pasveikino Tomą Venclovą
Atnaujinta 2010-03-23
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasveikino garsų Lietuvos poetą, vertėją, literatūros tyrinėtoją, publicistą profesorių Tomą Venclovą Gdansko universiteto garbės daktaro vardo suteikimo proga.
Ministro sveikinimas 2010 kovo 20 dieną buvo perskaitytas Gdansko universitete iškilmingos garbės daktaro vardo Tomui Venclovai suteikimo ceremonijos metu. Lietuvos užsienio reikalų ministras savo sveikinime profesoriui Tomui Venclovai pasidžiaugė, kad šis Gdansko universiteto sprendimas suteikti jam garbės daktaro vardą yra dar vienas iškilus Tomo Venclovos ilgamečių pastangų, skirtų Tėvynės laisvės, gimtosios kultūros bei pilietinės minties puoselėjimo įvertinimas, kurias ministras asmeniškai prisimena dar nuo profesoriaus veiklos Lietuvos Helsinkio grupėje laikų. Ministras Ažubalis teigė. kad Tomo Venclovos intelektuali kūryba bei atvirumas kitoms tautoms ir kultūroms, tolerancijos ir pakantumo sklaida yra neįkainojamas indėlis į Lietuvos, mūsų regiono ir viso pasaulio kultūrinį paveldą. Ministras sveikinimo laiške, kreipdamasis į profesorių Tomą Venclovą pasidžiaugė, kad jis „ atvėre Lietuvai Anną Achmatovą, Josifą Brodskį, Czeslawą Miloszą, Stanislavą Baranczaką, Osipą Mandelštamą bei daugelį kitų pasaulio kūrėjų, o taip pat, kad moka ir moko ramiai, atsakingai, be išankstinių nuostatų pažvelgti į savo tautiečius ir kaimynus, į praeitį ir į ateitį“. Ministro Audroniaus Ažubalio sveikinimo laiške profesoriui Tomui Venclovai taip pat pabrėžė - „simboliška, kad Gdansko Universitetas, šiemet minintis savo 40-ties metų jubiliejų, suteikė Jums šį garbingą titulą „už išsiskiriančius pasiekimus Vidurio-Rytų Europos kultūros tyrimuose, nuostabią literatūrinę kūrybą ir išmintingą darbą suartinant tautas“.
Tomas Venclova gimė 1937 m. Klaipėdoje. 1960 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo Istorijos institute, dėstė VU. Nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narys. 1977 m. emigravo į JAV, nuo 1980 m. Yale universitete New Havene slavų literatūrų profesorius.. 1990 m. T. Venclova pelnė tarptautinę Vilenicos premiją (Slovėnija), 2000 m. tapo Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, 2005 m. apdovanotas Jotvingių premija (pagrindinis Poetinio Druskininkų rudens apdovanojimas). Lenkijoje T. Venclova yra gerai žinomas, jo kūryba labai vertinama. 2001 m. Seinuose veikiantis fondas „Paribis“ (Pogranicze) poetui suteikė „Paribio žmogaus“ vardą. Tomui Venclovai suteikti Liublino M. Sklodowsk‘os-Curie, Krokuvos Jogailaičių ir Torūnės M. Koperniko vardo universitetų garbės daktaro vardai. Poetas prisidėjo prie Lenkijos literatūros žurnalo „Zeszyty Literackie“ įkūrimo, yra jo redakcinės kolegijos narys. Jo kūryba dažnai pasirodo minėtame leidinyje, o taip pat buvo spausdinama Paryžiuje leistame mėnraštyje „Kultura“, kituose periodiniuose Lenkijos leidiniuose. Lenkų kalba yra išleistos T. Venclovos knygos: „Dialog o Wilnie“ („Dialogas apie Vilnių“, bendrai su Č. Milošu), „Siedem wierszy“ („Septyni eilėraščiai“), „Rozmowa w zimie“ („Pašnekesys žiemą“), „Ksztalty nadziei“ („Vilties forma“), „Eseje: Publicystyka“ („Esė: publicistika“), „Wilno: przewodnik“ („Vilnius: vadovas po miestą“). Praėjusių metų pabaigoje pasirodė naujausia T. Venclovos knyga „Seinų eilėraščiai“ (lietuvių, lenkų, rusų, anglų kalbomis). Artimiausiu metu lenkų kalba pasirodys profesoriaus Tomo Venclovos knyga apie keliones „Kelionių dienoraščiai“ bei knyga „Vilniaus vardai“.
